sábado, 31 de mayo de 2014

AYMARAS - Amuyt’äwi “AYMARANAKAN SARNAQÄWIPA”

Amuyt’äwi
AYMARANAKAN SARNAQÄWIPA
                        (Qillqt’iri: Edwin Usquiano Quispe)
Aymar qamasan  qamir  markan  marchirinakapax kunayman luräwinakani, saräwinakani,  amuyt’awinakani,  ukjam   suma  utt’atapxataynawa,  khaya  nayra   pachanakanxa,  suni, qhirwa, junt’u, uraqinakan  axarjam    saphintata.
Kuna pachatix  khaysa  anqax (Europa) jach’a  markat  tumayk  ñanqha supay q’ara jaqinakax aksa Tawantinsuy  uraqir  mantanipk   ujkat aymar  jaqinakar jiwarayañatak yänakap aparañatak jupanakan saräwinakap utt’ayañatak purintanipxatayna. Uka pachat aksaruw aymar markan jaqinakapax janis amuyunikasp ukjam uñt’atapxatayna. 



Juk'amp uñjañatakix, aka chiqar saram (Para ver más y leer la versión aymara, diríjase a este sitio): 

 

YATIRI

“Aymar saräwinak maynit maynikam
yatiykipt’asipxañanakasataki”
Qillq.: Elias Reynaldo Ajata Rivera
Ch’umst’a (resumen)  
El "yatiri" es una personalidad muy respetada en el mundo aymara. Su oficio consiste en pronosticar sobre aspectos como la salud, trabajo, condición económica, problemas familiares, entre otros muchos. Sin embargo, su trabajo no se reduce a lo dicho sino que también tiene el don de aconsejar y curar las enfermedades, tanto espirituales como físicas. Para cumplir con su tarea, el "yatiri" pide permiso a las deidades andinas como la Pachamama, los Achachilas, las Wak'as y otras fuerzas. Asimismo, cuenta con el auspicio de la coca, que le sirve para sus quehaceres como la lectura para predecir. No culaquiera tiene el don de ser "yatiri". Es necesario ser escogido por las deidades. Entre los que podemos mencionar están los que fueron llegados por el rayo, los que tienen más de cinco dedos, los que nacieron de puie, entre otros. Algunos ingredientes empleados por el "yatiri" son: copal, plantas, lanas de color, dulces, alcohol, grasas, conchas, campanilla. También se suele emplear animales para la curación (gallo rojo, perro negro, llama blanca, fetos, etc.)
Juk'amp uñjañatakis aymar qillqt'at ullañatakis, aka chiqar saram (Para ver más y leer la versión aymara, diríjase a este sitio):

Enfermedad de la KUSTIPA


KUSTIPA
Qillq.: Jose Luis Lima Mamani[1]
 “aymar saräwinakasxat maynit maynikam yatiykipt’asipxañanakasataki”
CH’UMST’A (RESUMEN)
La Kustipa es una enfermedad  generada a partir de la tos adquirida de un individuo. Generalmente cuando una persona está con tos y paralelamente ingiere gaseosas o frutas  sobrecalentadas adquiere  el  empeoramiento de la tos conocida por los aymaras como “kustipayasiña” .  Esta enfermedad se contrarresta  con los mismos elementos que generó la tos. En este caso,  se hace hervir la gaseosa y quemar la fruta dependiendo el elemento causante. De esta manera se evita acudir al hospital, centros médicos o farmacias para comprar medicamento.

Juk'amp uñjañatakix aka chiqar saram (Para ver más, diríjase a este sitio):
http://joseluislimaaymarthakhi.blogspot.com/2013/08/enfermedad-de-la-kustipa.html

martes, 27 de mayo de 2014

LARPHA - UNA ENFERMEDAD RIESGOSA

LARPHA
Qillq.: Reyna Condori Valencia[1]
“aymar saräwinakasxat maynit maynikam yatiykipt’asipxañanakasataki”


CH’UMST’A (RESUMEN)
Es una enfermedad que es causada por el mal olor de la persona muerta asimismo del gato o perro. Generalmente ataca a las mujeres gestantes también a bebes que están de 0 a 6 meses causando diarrea, vomito y decaimiento físico. Se debe curar esta enfermedad bañando al bebe con hueso de persona muerta o tierra del cementerio, pelo de gato o perro dependiendo del llanto del bebe como indicador

Juk'amp uñjañatakis aymar qillqt'at ullañatakis, aka chiqar saram (Para ver más y leer la versión aymara, diríjase a este sitio):
http://reynacondoriaymararu.blogspot.com/2013/08/larpha-una-enfermedad-riesgosa.html

CUENTO EN AYMARA - Siwsäwi “JAN WALT’ÄWIR PURIÑA”

Siwsäwi
JAN   WALT’ÄWIR   PURIÑA
                        (Qillqt’iri: Edwin Usquiano Quispe)

Nayarapachanakanxa,  khaysa  Achiri  jach’a  markax  wali  suma  markapunitaynawa, kunayman  uywanakani,  yapunakani,   walja  qullunakani,  jawiranakani,  uka  pampanakas   wali  ch’uxñakirakiw  uñtasirakiritayna.  Ukampirus  uka  ayllun  qamasir  jaqinakax  wali  suma  quli chuymanipxanäwa,  ukhamarakiw  jupanakax  uywanaka,  ch’uqinaka, kunayman  yänak  aljt’asisaw  kuna  muxsa  achunaks  alt’asipxarakiritayna. Maysatuqitxa, uka  markanx   wasäx  markat  jutir  jaqinakas  qamapxarakiritaynawa.

Ukhamipanx,   uka  markanx  Rubén  Costas  sata  sutin tatax  qamasirakïnwa, uka  chachax  khaysa  Santacruz  junt’u  markat  Achiri  markar qamasir  jutarakitayna. Jupax  wali  suma  qamaskasinw    urux  juchachasïsin   jan  walt’añar puritayna, ukat   Achiri  markankïr  jaqinakax Rubén Costas uñjasax wali  phiñasipxarakitayna.  Ukham  uñjasax  uka  chachax  janiw  kun  lurt’añs  yatkarakïnti,  ukat    urux  uka  tatax   jaltañ amtatayna. 

Ukham  iskapkasinx  uka  paschp  markatx    jisk’a  imill  kunw  irpasiwayatayna,  uka  jisk’a  imillan  sutipax  Sabina  satänwa.  Ukampirirus  uka yatisax  achiri  markankïr  jaqinakax  juk’ampiw  wali  phiñasipxarakitayna. 

Rubén  Costas  chachax  Chukiyaw   jach’a  markakamaw  jisk’a  imill  irpt’atax  purirakitayna. Purisinx  uka  chachax wasa  sutimpiw  jach’a  markanx jaqinakampix  uñt’ayasxarakitayna, Samuel  Costas   sata  sutini, jan  wasa  jaqinakamp  katjayasiñataki. Qhipatuqirux  uka   jisk’a   imillax   wali  suma  yatiqawinakarurakiw  sararakiritayna,  suma   jach’a   p’iqiniñataki.  Samuel  chacharakiw  ukxa  yatichayarakitayna.  Ukham  jach’a  tawaquxasinx    pasiñ  chachampiw  uñt’asirakitayna,  uka  waynax  Erwin  Sánchez  satarakinawa,  uka  paninix  wali  munasiñarurakiw  puripxatayna, ukham  uñt’asxasinx  jupanakax  jaqichasiñaruw  puripxarakïna.  Ukatx  panin  qamkasinx    wawanipxarakinawa,  uka  wawapax Roberto  de  la  Cruz  Costas  Cuellar  sata  sutincht’atarakitaynawa.

Erwin Sánchez  chachax    qamir  utjawin yuririrakitaynawa,  ukatx uka  waynax  wasa  tawaqump  panichatarakinawa,  uka  yatisax  Sabina  Cuellar tawaqux  qulla   umantasisinw  wirap  apaqasirakïnxa,  jiwxipanx  Samuel  Costas  chachakiw  uka  jisk’a  wawapx   uñxarakinaxa,   ukat  qhiparux   janiw  kuns  kamacht’añ  yatkarakinati,  jupapachakirakiw    juchanchasirakinax  Sabinar  apanitapatxa,  ukat  jiwxipan  jupax   qulla  umantasisarakiw Sabin  kipka jiwañar  puriwayxarakitaynaxa.

Qhipa  tuqirux  uka  jisk’a  wawax  Altu  pat  markanrakiw  jilsurakina,  jupax  janiw  khitits  kawkit  jutats  amuyaskarakinati,  ukat  Confederación Obrera  Boliviana (COB) ukankir  jaqinakarakiw  uywasipxarakïna,  ukat  jupanakax sapxarakinaw  suman sutimax    Roberto de  la  Crusawa sasina, ukat  wali  waynaptxasinx  jupax  wali  p’iqinchirixarakinaw  uka  Altu  pat  jach’a  markanxa.

Kunawsatix  wali  waynaxan  ujkax    tawaqumpiw  uñt’asirakitaynax uka  tawaqux    tunk   maranirakinw  Remediosa  Losa  sata  awil   tawaqu. Ukat    arumax jupanak  paninix  plaza  Murillo  ukanw  wali  munasiñarux  purirakitayna,    juk’a  pacharux  Remediosa  Losan  munasiriparakiw wali  khumantat  jamp’atisiskirpach  uñjarakitayna,  uka  nayra  munasiripax  Senado  uksatuqinrakw  irnaqarakïnxa. Robertox  ukjam  uñjasax walipunirakiw  maysa  tuqirux    t’ijtawayarakitayna.

Uka  Roberto  chachax  wali  jach’a   ch’axwañanakarurakiw  sarañ  yatirakitaynaxa,  jupax  Felipe  Quispe  mallku  chikaw  tuqinakatx  wali chaxwarakitayna,  ukjamat qhipirix   jupax  taxpach  prefectunakampiw  ch’axwañarux  purirakitaynaxa, uka  qhipanx  Juan de Granado  jaqimpiw phusilap  illapt’ayasirakitayna,  ukat  jupax  jan  mayampitak  chhaqtawayxarakitayna,  ujkaruw  aka  siwsawix  tukt’ayaraki.

Amuyt’äwi: janiw jamasat k’arisis sarnaqañäkiti, janirakiw wali wal tukuñäkisa, qhip nayr uñtasaw sartaña, kuna ixwanakas ist’añapuniwa.

Aka siwsäwix jiwasanakan amuyt’asiñasatak qillqt’atawa.

LA VESTIMENTA Y TRADICIÓN AYMARA (FOTOS)

José Luis Lima Mamani
La llamita que en sus dias muy arduo fue acompañando a su dueño en los alrededores  de la ciudad de El Alto

Estudiantes del colegio "Cuerpo de Cristo" de la ciudad de El Alto incentivando la revalorizacion de la cultura.




WARKUÑA (LA BALANZA)

CHAPAR ARU (POEMA)
Elias Reynaldo Ajata Rivera

Juman jachatamamp
nayan jachatajamp
mä warkuñar usksna ukaxa
¿khithis juk’amp jachpacha?

Jachanakamatix nayankirit sipans
juk’amp jathïchi ukaxa,
inas nayat sipans “juk’amp jachtha” sischïta;
ukampirus janiw imantat jachanakaja uñjktati,
janiw manqha jachaja unjktati;
inas nayat sipans “juk’amp jachtha” sischïta;
jumaxa, janiw jachkpachatasa.

Si ponemos en una balanza
lo que has llorado 
y lo que he llorado yo
¿quién habrá llorado más?
Si tus lágrimas pesan más que las mías,
quizás dirás que más que yo has llorado;
pero no has visto mis lágrimas secretas,
no has visto mi llanto interno;
quizás dirás que más que yo has llorado;
posiblemente tú, ni has llorado.